NotÝcies

Dijousá 31.01.2013á 08:56

Autor/s: Traducciˇ de R. V.

Suverenumo ir sprendimo teisės dėl Katalonų valstybės deklaracija

Traducciˇ en lituÓ

Men?ame
 

Į×anga

Katalonijos ×monės per visą savo istoriją demokratiškai rodė savo bendrą norą valdyti save pačius, norėdami vystytis, gerinti gyvenimo kokybę, suteikti lygias teises visiems gyventojams, tuo pačiu sustiprinant savo kultūrą bendrą identitetą.

Katalonijos savivalda grind×iama istorinėmis Katalonijos ×monių teisėmis, jų senovinėmis institucijomis ir Katalonų teisinėmis tradicijomis. Katalonų parlamentarizmo šaknys siekia viduram×ius, taikos ir paliaubų asamblėjas, teismus.

14-ame am×iuje buvo sukurtas „Diputació General“, arba labiau ×inomas kaip „Generalitat“ įgavo vis didesnius autonomijos lygius, kol 16-ame ir 17-ame am×iuose tapo Katalonijos kunigaikštystės vyriausybe. Per Barselonos ×lugimą 1714-ais metais, vykstant Ispanijos įpėdinystės karui, Filipas V su dekretu „Nova Planta“ panaikino Katalonijos teises ir institucijų savivaldą.

Ši istorinė patirtis buvo pasidalinta tarp keleto kitų teritorijų, tas faktas, kuris sujungė jas į bendrą kalbinį, kultūrinį, socialinį ir ekonominį pagrindą, su ketinimu sustiprinti ir skatinti abipusį jų pripa×inimą.

Per visą 20-ąjį am×ių Katalonams išliko savivaldos noras. Pirmasis ×ingsnis savivaldos atkūrime buvo Katalonijos „Mancomunitat“ įkūrimas 1914 metais, bet panaikintas dėl „Primo de Rivera“ diktatūros. 1931 metais, su Antrosios Ispanijos Respublikos paskelbimu, buvo įkurta Katalonijos „Generalitat“ su autonomijos statutu.

„Generalitat“ vėl buvo panaikinta 1939 metais Generolo Franco, kuris įtvirtino diktatūrą ir ji truko iki 1975 m. Diktatūra aktyviai priešinosi Katalonijos visuomenė ir Katalonijos vyriausybė. Vienas iš kovos u× laisvę pasiekimų buvo Katalonijos asamblėjos įkūrimas 1971 m., prieš „Generalitat” atkūrimą, iki jo prezidento grį×imo iš tremties 1977 m. Per perėjimą prie demokratijos ir naujos sistemos autonominių regionų, kaip apibrė×ta 1978 m. Ispanijos Konstitucijos, Katalonai patvirtino per 1979 m. referendumą dėl Katalonijos autonomijos statuto ir 1980 m. įvyko pirmieji Katalonijos parlamento rinkimai.

Per pastaruosius kelerius metus, stiprinant demokratiją, dauguma Katalonijos politinių ir socialinių jėgų pastūmėjo teisminių ir politinių struktūrų transformaciją. Naujausios pastangos buvo skirtos reformuoti Katalonijos autonomijos statutą, inicijuotą Parlamento 2005 m. Sunkumai ir kliūtys iškelti Ispanijos valstybės institucijų, ypač Aukščiausiojo teismo sakinys 31/2010, radikalus demokratinės evoliucijos kolektyvinės katalonų visuomenės valios neigimas, ir sukūrė pagrindą grį×imui į savivaldą, kuri šiandien aiškiai išreiškia save įvairiais aspektais, įskaitant, politiniu, teisiniu, finansiniu, socialiniu, kultūriniu ir kalbiniu.

Katalonų visuomenė, naudodama įvairias priemones, išreiškė savo bendrą valią įveikti kliūtis, kurias pateikė Ispanijos valstybė. Vyko masinės demonstracijos: 2010 Liepos 10 dieną su šūkiu „Mes esame Tauta", o 2012 Rugsėjo 11 šūkis „Katalonija, nauja Europos valstybė". Jos rodė ×monių nepasitenkinimą dėl katalonų visuomenės nuomonės atmetimo.

2012 rugsėjo 27 dieną, pagal rezoliuciją Nr. 742/IX, Katalonijos Parlamentas nustatė Katalonijos ×monių poreikį laisvai ir demokratiškai nuspręsti savo bendrą ateitį surengiant referendumą. Taip buvo aiškiai ir ry×tingai parodyta rezultatų per pastaruosius Katalonijos parlamento rinkimus vykusius 2012 Lapkričio 25 d.

Kad atlikti šį procesą, Katalonijos Parlamentas, būdamas pirmasis teisės aktų leid×iamasis organas ir per paskutinius rinkimus Katalonijos piliečiams demokratiškai išreiškus tokią valią, numato:

Suverenumo ir sprendimo teisės dėl Katalonų valstybės deklaracija

Pagal demokratiškai išreikštos Katalonijos visuomenės nuomonės daugumą, Katalonijos parlamentas pradeda procesą, kuris leis skatinti Katalonijos piliečių teisę kolektyviai spręsti savo politinę ateitį, vadovaujantis šiais principais:

-Suverenumas. Katalonų visuomenė, dėl demokratinio teisėtumo, politinio ir teisinio suvereniteto.

-Demokratinis teisėtumas. Procesas suteikiantis teisę nuspręsti būtų grie×tai demokratiškas, ypač u×tikrinant pasirinkimų įvairovę, kurių visi turi būti laikomasi ir per svarstymą ir per katalonų visuomenės dialogą. Tikslas toks, kad daugumos valios pasisakymas, būtų pagrindinis garantas priimti galutinį sprendimą.

-Skaidrumas. Bus pasitelktos visos reikiamos priemonės, kad gyventojai ir visa katalonų visuomenė gautų visą informaciją ir reikalingas ×inias dėl teisės apsispręsti ir bus skatinami dalyvauti procese.

-Dialogas. Katalonija pradės dialogą ir derybas su Ispanijos valstybe, Europos Sąjungos institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

-Socialinis glaudumas. Socialinis ir teritorinis Katalonijos ryšys bus garantuotas, o taip pat ir ne kartą katalonų visuomenės išreikštas noras išlaikyti vieningą tautą.

-Europietiškumas. Europos Sąjungos pamatiniai principai bus toliau ginami ir skatinami, ypač pagrindinės jos piliečių teisės, demokratijos, valstybės gerovės įsipareigojimai, solidarumas su įvairiomis Europos tautomis, ekonominė, socialinė ir kultūrinė pa×anga.

-Teisėtumas. Bus naudojami visi esami teisinės sistemos rėmai siekiant sustiprinti demokratiją ir vykdyti sprendimo teisę.

-Pagrindinis vaidmuo Parlamentui. Katalonijos parlamentas, kaip institucija, kuri atstovauja Katalonijos ×mones, turi vadovaujantį vaidmenį šiame procese, todėl bus būtina nuspręsti ir nurodyti proceso mechanizmus ir dinamiką, kurie padės u×tikrinti šį principą.

-Dalyvavimas. Katalonijos parlamentas ir „Generalitat“ vyriausybė turi aktyviai dalyvauti vietos lygiu, did×iausiu politinių jėgų skaičiumi, ekonominiais ir socialiniais veiksniais, kultūrinėse ir pilietinėse šalies organizacijose ir nustatyti mechanizmus, kurie garantuos šį principą.

Katalonijos Parlamentas skatina visus piliečius aktyviai dalyvauti demokratiniame procese padėsiančiame nuspręsti Katalonijos ×monių teises.

Parlamento pastatas, 2012 Sausio 23.

Men?ame